Mano gyvenimo pokyčiai

Per atostogas pažadu:

1. Perskaityt Gėtės “Faustą”
2. Bent dvi Stepheno Kingo knygas
3. Vieną knygą ne lietuvių kalba
4. Padaryti namų darbus per savaitgalį.

Ir. Nustot planuot. Žinau, žinau! Tai niekada nesigauna. Aš kažkaip dalinai priklausoma nuo planavimo, manrods:S

Skirtas kelioms dienoms iki atostogų.

1. Nevalgau daugiau nei 2 saldumynų vienetų per parą;
2. Šoku bent 1 val. per dieną;
3. Prie kompo - nedaugiau nei 1 val. kasdien (informatika nesiskaito)(šiandien nesiskaito);
4. Darau visus namų darbus;
5. Neklausau muzikos atsigulusi į lovą miegoti;
6. Einu miegoti vėliausiai 23:00;
7. Bent valandą per dieną skiriu matematikai.

Stengsiuosi.

Vajetau, ar tik ne penktadienį atsinaujino blogas.lt? Berods. Jau taip džiaugiausi, kai pamačiau naują išvaizdą! :D Bet kad ir kiek bandžiau įdėti įrašą, bet nu, niekaip. Po to pasižiūrėjau naujausius įrašus ir jie buvo padaryti maždaug prieš 5 val. Viskas išaiškėjo. Ne nu, žmonės, gal galit padaryt, kad kitą kartą taip nebūtų? Nes tada iš tų pasikeitimų jokio džiaugsmo nelieka.

Tiesą sakant, nekas ir gavosi. Kelias dienas visgi pavyko pirmiau padaryt namų darbus, o tada tik sėėt prie pc, bet šiaip man atrodo, kad kažkaip tik grįžus iš mokyklos labai jau norisi pirma atsiplaiduot ir tik tada daryt namų darbus. Vienintelis dalykas, kurį pirmiau padarydavau, tai buvo chemija. Tą pačią dieną visada tik grįžus padarydavau, nes žinojau, kad labai nesinorės daryti vėliau. Ai, nesąmonė… Gal grįžtu prie savo įpročių atgal. Daryt namų darbus penktadienį?! Nejuokaukit… Na taip taip, tada visą savaitgalį būtų ramu, bet aš taip negaliu…

Failed!

Nuostabu! Šiandien prie kompo prisėdau tik 17:40, atsilaikiau prieš pagundą, nors ir labai magėjo pailsėt po sunkios dienos. Bet pirma - namų darbai. Tada - knyga. “Žvaigždė”. Gana intriguoja. Tik blogai tai, kad kėliausi 8:00. Bet 10 min. paklaida - nieko tokio. Dar reikia nesėdėti daugiau nei 2 val. Kažkoks savęs kankinimas, ne kitaip. Užtat kiek džiaugsmo, kai pavyksta!

Keičiu truputį savo dienotvarkę. Bet tik kitą savaitę. Nors iš tikrųjų tai tikrai būtų neblogai, jei priprasčiau taip daryti visada.

• Keltis iš karto, kai tik prabundu, t.y. 6:50 (visada taip prabundu!), o negalvoti “Gal dar iki 7:00 pamiegosiu…”(išskyrus atvejus kai nėra pirmos pamokos - tada keltis bent jau 7:50)
• Išeiti iš namų ne vėliau nei 7:40 (išskyrus atvejus, kai pamoka yra nepirma), nueinu maždaug per 12 min., tai dar 8 min. liks pasiruošti pamokoms, pasikartoti, nueiti pasikabinti striukę ir t.t.
• Sumažinti popamokinių pokalbių su Eme trukmę bent iki 40 min. per dieną;
• Grįžus iš namų per langą nesėdėti prie kompo, maksimaliai išnaudoti laiką - padaryti visus įmanomus namų darbus;
• Grįžus po pamokų nesėdėti prie kompo kol nepadarysiu visų namų darbų (nebent daryti informatikos namų darbus);
• Prie kompo kasdien sėdėti ne daugiau nei 2 val. (nebent reikia daryti informatiką);

Kol kas tiek. Wish me luck. It may sound stupid, bet aš privalau imtis kažkokių priemonių. 

Na gerai. Iš tikrųjų tai mane keistis paskatino Pravda, kurioj prisiskaičiau apie tai, koks kenksmingas yra plastikas, ir kaip svarbu yra taupyti popierių. Taigi, nusprendžiau gyvent kitaip. O ir šiaip Pravda - gėris. Ten tiek daug gerų dalykų, kad aš jaučiu, jog daugiau neskaitysiu jokių kitų žurnalų. Ir iš viso žurnalų popierinių nepirksiu, ir laikraščių!

Na štai, vėl atėjo pokyčių metas. Sekančią dieną po gimtadienio patyriau tikrą nušvitimą ir nusprendžiau nuo šiol būt kitokia. O taip, i am going green. Nes man dabar jau pradėjo rūpėti tai, koks pasaulis liks po manęs ir ar savo šiukšlinimu neatnešime mes pasaulio pabaigos per anksti? Ne, aš manau, kad pasaulis nusipelnė būti gražesnis, o metinė temperatūra vis kyla ir kyla, artėja globalinis atšilimas, o tai nėra gerai.

Tiesa, anksčiau man tai tik šiek tiek rūpėjo, po to buvo užėjęs metas, kai man buvo dzin, nes juodai užkniso tas nuolatinis to paties per tą patį kišimas per visas žiniasklaidos priemones: Amazonės miškai, tarša, globalinis atšilimas, šiltnamio efektas ir pan. Va ir dabar apie tą patį per Mtv Oops kalba. Na žodžiu, bet va prieš keturias dienas aš pagaliau supratau, kad tai iš tikrųjų svarbu ir mes turime kažką daryti!

Aš rūšiuoju šiukšles, taupau elektros energiją, myliu gyvūnus ir kai kurie žmonės aplink mane galvoja, kad man pasimaišė protas. Bet aš taip nemanau. O kai daug kas sako “Ar tai, kad aš vienas plastiką mesiu į jam skirtą konteinerį, pakeis pasaulį?”, aš manau, kad jei kiekvienas, kuris dvejoja, kad neverta, ką nors darytų, tai tikrai nors ir nedaug, bet šiek tiek galėtų pakeisti pasaulį.

O jei kam nors tai skamba kvailai, tai atsiminkit - šiukšlių rūšiavimas nieko nekainuoja ir niekam nekenkia, taigi, kodėl gi ne?

Paskutinė diena praėjo lengvai. Nieko saldaus nevalgiau, bet užtat netyčia vakare kotletukų užkirtau… Su skaniom daržovėm… Bet po to ryte labai skrandį raižė, nes kaip tik prieš miegą privalgiau… (žinau žinau, gėda)

Šiandien su didžiausiu malonumu suvalgiau vieną pyragėlį. Ir vieną Rafaello. Ir saldainiukų užkandau. Ir triufelių. Ir purto mane dabar nuo jų, bloga, niekaip nesuvalgyčiau daugiau… Gal atnaujint tą dietą?

Ryte prabudau 5:12, o juk žadėjau 6:00 keltis, bėgt kroso. Bet kažkaip pagalvojau,kad tėvai pamanys, kad aš durna, nesupras manęs, tai nesikėliau. Žinau, kad durnokai skamba, juk aš prabudusi jaučiausi visai gerai, žvali, visiškai nenorėjau miego, bet vis vien neprisiverčiau bėgt. O po valandos kažkur žiauriai suėmė miegas ir pramiegojau iki pat 7:00. Keltis buvo labai sunku. Ne nu, nesąmonės.